10k+ pacientų
Pavasarį gydytoja K. Zubielienė kviečia pasirūpinti širdimi
Gydytoja pataria, kaip tinkamai pasirūpinti savo širdimi
Keičiantis sezonams, nusiskundimų sveikata padaugėja. Suaktyvėja lėtinių ligų simptomai, o jautresni
žmonės pastebi nelabai ryškius, galbūt tik trumpai trunkančius, organizmo veiklos sutrikimus. Visgi jei
diskomfortas susijęs su širdies ar kairiuoju krūtinės plotu, nereikėtų numoti ranka net į menkiausius
negalavimus, – Lietuvoje širdies ir kraujagyslių ligomis sergama ir nuo jų mirštama triskart dažniau nei
yra Europos Sąjungos vidurkis. Kaip galime sumažinti mums visiems tenkančią riziką ir kokius simptomus
pajutus verta kreiptis į gydymo įstaigas pasitikrinti, pasakoja šeimos klinikos „Sveikatos ratas“ gydytoja
kardiologė Kristina Zubielienė.
Kada rekomenduotumėte pasitikrinti dėl širdies ligų?
Išties, nereikėtų ignoruoti tokių simptomų kaip krūtinės skausmas, dusulys, padidėjęs kraujospūdis ar
net paties paciento juntama vis pasikartojanti neritmiška širdies veikla. Tai požymiai, galintys byloti apie
širdies ligas. Pasitikrinti širdį rekomenduojama ir profilaktiškai, o ypač – kai yra papildomų rizikos
veiksnių, pavyzdžiui, padidėjęs cholesterolio kiekis kraujyje ar sergama diabetu.
Kas labiausiai kenkia širdies veiklai?
Didžiausi širdies priešai yra mūsų žalingi įpročiai. O ypač – rūkymas. Mokslo įrodyta, jog šis įprotis yra
viena pagrindinių priežasčių, dėl kurių išsivysto išeminė širdies liga, atsiranda širdies ritmo sutrikimų.
Širdies veiklai nemenkos įtakos turi ir mityba – tradiciškai, mūsų klimato zonoje būdinga valgyti riebiau,
sunkiau, dominuoja gyvūninės kilmės riebalai, o tai – gerai širdies veiklai ne pats tinkamiausias racionas.
Kokiais nesudėtingais būdais galime patys sau padėti?
Širdies, kraujagyslių būklei ir jų ligoms itin didelės įtakos turi gyvenimo būdas. Nepriklausomai nuo
amžiaus, kasdien rekomenduojama bent 30 minučių vidutinio intensyvumo aerobinės fizinės veiklos. Kai
dėl mitybos, tai reikėtų kuo dažniau gyvūninius riebalus keisti augaliniais, stengtis valgyti daugiau
daržovių bei viso grūdo produktų, riboti cukraus kiekį maiste. Bent kartą per savaitę rekomenduojama
valgyti riebios žuvies, kurioje yra daug vertingųjų omega-3 riebiųjų rūgščių. Apibendrinat, jei jūsų širdis
prie stalo galėtų rinktis, tai būtų Viduržemio jūros dieta.
Širdį itin veikia stresas, tad jei nepavyksta jo išvengti, verta praktikuoti stresą mažinančias, jį suvaldyti
padedančias, veiklas: sportuoti ar užsiimti nusiraminimą ir fizinį krūvį suderinančias praktikas,
pavyzdžiui, joga ar čigongu. Yra pacientų, kuriems atsipalaiduoti padeda meditacija ar įvairūs kvėpavimo
pratimai – svarbu tik pasirinkti tai, kas patinka ir kas tinka konkrečiam žmogui. Beje, renkantis aktyvesnį
sportą, rekomenduojama atsižvelgti ir į kardiovaskuliarinės sistemos galimybes – kad fizinė veikla išeitų į
naudą, o ne atvirkščiai.
Taip pat svarbu stebėti savo arterinį kraujo spaudimą, o jei jis padidėja, būtina kreiptis į bendrosios
praktikos gydytoją. Cholesterolio kontrolė – taip pat svarbu. Lietuviai patenka į labai aukštos
kardiovaskulinės rizikos regioną Europoje, tad turime tai įsivertinti ir rūpintis savo širdimi. Kuo anksčiau
pradedama tai daryti, tuo ilgesnis ir kokybiškesnis gali būti mūsų gyvenimas.
