Aktyvus gyvenimo būdas – ne tik naudingas sveikatai, bet ir madingas. Tiesa, neretai fizinis aktyvumas prisimenamas tik savaitgaliais ar atostogų metu. Visą savaitę leidę daugiausia sėdėdami prie kompiuterio ar televizoriaus, atėjus savaitgaliui šokame ant dviračių, į baidares ar lekiame spardyti kamuolio ir, deja, tada pasipila traumos.
Apie tai, kaip aktyviai leisti laisvalaikį be traumų, papasakojo šeimos klinikos „Sveikatos ratas“ gydytojas, ortopedas-traumatologas Gintautas Pocius.
Kokių saugumo priemonių reikia laikytis, kad, aktyviai leisdami laisvalaikį, išvengtumėme traumų?
Prieš pradedant sportuoti būtina atlikti sąnarių tempimo ir raumenų apšilimo pratimus. Tačiau svarbiausiai, kad Jūsų organizmas būtų pasiruošęs atlaikyti fizinį krūvį. Todėl sportinę formą reikia atgauti (arba įgauti) palaipsniui, pratinant organizmą prie didesnių krūvių.
Pradėkite nuo individualių sporto šakų (dviračių sportas, plaukimas, bėgimas) ir tik pasiekę gerą fizinę būklę, sustiprėję, galite įsijungti į komandines sporto šakas.
Dažniausiai tenka susidurti su sezoniškai sportuojančių žmonių klaidomis, kai, pavyzdžiui, pavasarį, sušilus orams, jie staiga susirūpina savo kūno formomis ir stengiasi pasiekti maksimalių rezultatų per trumpiausią laiką.
Kokiai fizinio aktyvumo rūšiai kokios traumos būdingiausios?
Dviračių sporte dažniausios traumos būna sukeltos kritimo nuo dviračio. Skaudžiausias ir blogiausias pasekmes turi galvos traumos, todėl rekomenduoju – net jei suaugusiems tai neprivaloma – būtinai dėvėti šalmą.
Krepšinio, futbolo ar tinklinio mėgėjams būdingiausi sąnarių raiščių, raumenų ar sausgyslių plyšimai, kelio sąnario meniskų traumos. Apsisaugoti nuo šių traumų galima tik pasiekus optimalią individualią fizinę formą. Tokiu atveju raumenynas ir raiščiai jau būna pasiruošę netikėtiems judesiams, kurie gali sukelti traumas.
Dažniausiai pacientai kreipiasi į mane dėl sąnarių raiščių, kelio sąnario meniskų plyšimo, Achilo sausgyslės plyšimų ar kaulų lūžių.
Kokiais atvejais sportuoti nereikėtų ar gali būti net pavojinga?
Jei sergate širdies ir kraujagyslių ligomis, vargina lėtiniai sąnarių skausmai ar esate labai nutukęs, nerekomenduojama sportuoti be papildomų gydytojo rekomendacijų.
Kaip reikėtų elgtis, jei traumos vis tik nepavyko išvengti?
Pirmiausiai traumuotą vietą reikėtų šaldyti. Šaldyti 15-20 min. su 30 min. pertraukomis, ledą ant pažeistos vietos dedant netiesiogiai, o per medžiagą ar rankšluostį. Jei judesys per sąnarį skausmingas ar įtariamas kaulų lūžis, galūnę reikia stabilizuoti parankinėmis priemonėmis. Jei trauma rimtesnė, nedelsdami kvieskite greitąją medicinos pagalbą ir palikite šį darbą specialistams.
Tinkamai neišsigydžius, galimos pakartotinės traumos, susijusios su sąnarių nestabilumu. Labai svarbu laikytis gydytojo nurodymų imobilizacijos ir reabilitacijos terminų, nes savarankiškai sutrumpinus gydymą galimos komplikacijos, kurių gydymas žymiai sudėtingesnis nei pirminės traumos.